Nenoriu girtis, bet pastaruoju metu pastebėjau, kad aplink mane, vienomis ar kitomis aplinkybės, randasi vis daugiau nuostabių žmonių. O jiems vietą užleidžia tokie, kurie ateina tik tam, kad praturtintų mano gyvenimą pamokomis. Tokie, kaip antikūniai, kurie labai greitai pasišalina ir patys pasitraukia ten kur jiems ir vieta. Bet kalbėti ir galvoti labiausiai mėgstu apie gerus dalykus. Na , sakykim šventai tikiu, kad mūsų aplinka yra tai, ką mes susikuriame, ką mes spinduliu

Šiandieninis tempas labai labai greitas. Visų. Čia kava išsinešti, nes neturime laiko prisėsti su draugu kavinėje, o čia, prašau, greiti pietūs, dar blogiau pusfabrikačiai, nes va, darbai laukia. Bet ne tik tai - žmonės apskritai darosi labai nekantrūs, visko nori čia ir dabar. Pirkti dabar, eiti dabar turėti dabar, žinoti dabar. Aišku, kredito bendrovės turėtų dėl to ploti katučių, bet kaip kažkur skaičiau labai išmintingą užrašą: KOKYBEI REIKIA LAIKO. jau nekartą gyvenime i

Daug kalbu ir galvoju apie atvirumą. Apie gebėjimą atvirai reikšti savo nuomonę bei norus. Drasą išsakyti savo tiesą. Drasą būti savimi. Nes pagalvokit, kiek daug energijos ir laiko atima išsisukinėjimai, atidėliojimai, pasiteisinimai, istorijos. Būvimas atviru, tai lyg akmens nusiridenimas nuo savęs. Sutinku ir žinau, kad kartais galvojame, jog atvirumas įskaudins, nuliūdins, ir , neduok dieve, ims ir kas nors manęs nebemėgs už tai, kad esu atviras. ir gerai, tegu nemėgsta,

Žmonės būna laimingi dėl įvairių dalykų. Na taip, kartais jie pamiršta tokiais būti, tačiau vis dėl to. Jie kar tais džiaugiasi, kai ką nors nusiperka. Kai įsimyli. Būna labai laimingi kai atostogauja. Na gerai, kartais tyliai džiaugiasi kai kaimynui nesiseka, bet aš ne apie tai. Taigi, būdama nepataisoma optimiste manau, kad priežasčių būti laimingiems per dieną yra koks šimtas, tūkstantis, nežinau, gal ir trilijonas. Tereikia, visų pirma, apsidaryti aplinkui ir juos įžvelg

Šiandien turėjau daug laiko galvoti. Kaip ir turėjau daug laiko viskam, ko tik norėjau. Planavau sportuoti, tačiau nusprendžiau ilgiau padirbėti. Planavau susitikimą, tačiau galiausiai nusprendžiau, kad nebūtina daryti visko pačiai, kartais tereikia paprašyti pagalbos. Taip visą dieną leidau namuose ir dariau tik tai, ką norėjau. Ne nedrybsojau ant sofos su pica ir lėkštu filmu. Aš dirbau. bet dariau tik tai, ką tuo metu norėjau. Kai jaučiausi įkvėpta - atlikau kūrybines uždu