Rūta: „Pati paprasčiausia padėka yra dėkoti žmogui už tai, kad jis yra tarp mūsų.“
Susipažinkite su Rūta. DĖKINGUMO DĖŽUTĖS autore, nuostabia ir įkvepiančia jauna moterimi. DĖKINGIMU DĖŽUTĖ - tai pagalba, parama Rūtos likimo draugams. Kaip teigia pat Rūta, idėja kilo iš didžiulio dėkingumo jausmo gydytojams bei stebint įvairių organizacijų veiklas užsienyje. „Dėkingumo dėžutės tikslas yra suteikti Akimirką. Akimirką džiaugsmo, kai užsimiršti kas vyksta aplink Tave, pamiršti, kad sergi ir mėgaujiesi ta akimirka gavus netikėtų dovanų. Galima pagalvoti ar labai galėtų pradžiuginti dantų pasta, kūno kremas... Dažniausiai Dėkingumo dėžutės įteikiamos pacientams, kurie gydosi ligoninėje. “- pasakoja Rūta.
Ruta, ar galėtum trumpai papasakoti apie save? Kas esi, ką veiki gyvenime?
Aš esu Rūta, pagal pasą man 31 metai , pagal gyvenimo patirtį spėčiau, kad kur kas daugiau. Daugiau nei 6 metus mano veikla sukasi apie suaugusiųjų onkologiją, kaip palengvinti tą būtį, kurioje jie atsidūrė. Šiuo metu gydausi pati, tai jau 2 kartas, kai turiu praeiti šį nelengvą kelią. Rudenį pasitinku su naujais iššūkiais, kaip magistro studijų studentė sugrįžusį į universiteto suolą po 8 metų. Laukia darbingas metas, o veikti man patinka. Manau gana ilgą laiką buvau komforto zonoje, pavargau nuo to, supratau, kad pats metas siekti savo svajonių. Kartais gyveni ne kartą, o du ar kelis (kad ir kaip tai keistai skamba), bet tik nuo Tavęs priklauso koks tavo gyvenimas bus.
Kaip šiandien jautiesi?
Šiuo metu namuose atgaunu jėgas, grįžusi iš ligoninės po 12 chemoterapijos kurso. Šis laikas nėra lengvas, tačiau diena iš dienos savijauta gerėja, pamažu grįžta jėgos.
Už ką esi dėkinga kasdienybėje?
Kiekvieną rytą aš turiu galimybę prabusti ir jausti savo rankas, kojas, lipti iš lovos. Kas dieną galiu padėkoti, kad mano kojos man yra pavaldžios, kad galiu eiti ir būti savarankiška. Dėkoju savo kūnui, kad stipriai atsilaiko po kiekvienos chemoterapijos, giriu jį, kad jis kovoja. Dažnai dėkoju savo gydytojams, tiems, kurie būna šalia už tai ką daro dėl manęs. Daugelis galimybių tik jų dėka. Jei tinkamai nesusiklostę visos aplinkybės, gal ir nebūtų gimęs šis projektas, ko gero. Visas dėkingumas gimė iš to, kai prieš 9 metus gydytojas operacijos metu išgelbėjo ne tik mano ranką nuo amputacijos, bet ir mano gyvybę. Tas laikas suteikė daug fizinio skausmo, psichologinių išbandymų, bet ir tapo atspirtimi. 11 valandų trukusios operacijos metu dirbo ne tik mano gydytojas, dirbo daugiau žmonių, tačiau aš jų nežinau. Manyje susikaupė dėkingumo jausmas, kurį aš nusprendžiau išpildyti savaip, taip pat dėkodama nepažįstamiems.
Kur semiesi įkvėpimo ir stiprybės?
Gana dažnai sulaukiu šio klausimu, nežinau, turbūt mano įkvėpimas yra mano tikslai, kurių turiu, kurie dar neįgyvendinti. Aš matau daug gražių pavyzdžių, ne visos idėjos yra įgyvendinamos, ką norėčiau čia įgyvendinti, noriu tai adaptuoti ir pritaikyti mūsų šaliai. Stiprybė man yra dalintis su kitais savo stiprybe. Nemažai gaunu žinučių, kaip tie kurie sirgo arba serga mano tekstuose randa save, randa kažką ir tie, kurie niekada nesusidūrė su onkologija. Labai seniai aš buvau kukli, slėpiau savo mintis nuo viso pasaulio, kažkada prabilau savo tekstais ir nebegaliu sustoti. Dėka šių tekstų aš mokausi būti drąsi ir kalbėjimo tema, prisijaukinti žmones, auditorijas. Dabar suprantu, kad viso to esmė, kur kas didesnė nei buvo kažkada.
Kas yra Dėkingumo dėžutė, kam ji skirta?
Dėkingumo dėžutės tikslas yra suteikti Akimirką. Akimirką džiaugsmo, kai užsimiršti kas vyksta aplink Tave, pamiršti, kad sergi ir mėgaujiesi ta akimirka gavus netikėtų dovanų. Galima pagalvoti ar labai galėtų pradžiuginti dantų pasta, kūno kremas... Dažniausiai Dėkingumo dėžutės įteikiamos pacientams, kurie gydosi ligoninėje. Mano idėja buvo, kad joje būtų higienos priemonės. Kartais būna situacijų, kai netikėtai patenki į onkologijos skyrių, daiktų su savimi neturi, namai toli. Turiu puikių rėmėjų, kurie padeda savo parduodama produkcija, ne visi gali leisti sau nusipirkti kokybiškas priemones, dažnai daug finansų kainuoja kelionės į gydymo įstaigą, kartais vaistai ar papildomi dalykai. Ir visada joje yra bent vienas daiktas, turintis ilgesnę išliekamąją vertę pvz. knyga, kepurė dengti galvai ir pan.
Pati paprasčiausia padėka yra dėkoti žmogui už tai, kad jis yra tarp mūsų, jis yra svarbus ir mylimas. Šios dėžutės gavėjai onkologine liga sergantys suaugusieji, kuriems vyksta šiuo metu gydymas. Sugrįžčiau ir prie vienišumo temos. Gaudami gydymą didžioji dalis mes esame atskirti nuo visuomenės, dėl nusilpusio imuniteto turime riboti savo kontaktus, dėl sveikatos negalime eiti į darbą, mokytis. Ilgas gydymas didina atskirtį. Kai Tu gauni dovaną nuo žmogaus, kurio net nepažįsti, tas duoda daug teigiamų emocijų, o jei viduje randi ir tai kas pritaikyta pvz. hobiui skaityti, supranti, kad jam rūpi. Jie žino, kad ir aš praėjau šį kelią, kad žinau ką jie patiria.
Jeigu užeitumėte į mano profilį, galite pastebėti vieną vyraujantį dalyką. Nuotraukose, kuriose Dėkingumo dėžučių savininkai matoma tik dėžutė, rankos ar kita kūno dalis, veidų beveik nerasite. Onkologija yra vis dar stigma Lietuvoje, žmonės nenori, kad kiti žinotų, jog jie serga. Pasikeitusi išvaizda, plika galva irgi yra tam tikras savęs priėmimo etapas, bet nebūtinai rodytinas visiems.
Kaip kilo idėja ją sukurti?
Visų pirma tokio tipo projektai užsienyje labai populiarūs, tos organizacijos, kurių veiklas aš stebiu, mane įkvėpė tai įgyvendinti savoje šalyje. Mintyse ji brendo labai ilgą laiką, tada buvo pasiryžimo procesas, kaip iš kur viską pradėti, iš kur rasti tam išteklių. Kai pasiryžau...Pradžioje viską dariau iš savo lėšų, labai tikėjau ir tikiu šita idėja, pagalvojau, kad laikui einant, rodant ir kalbant apie tai, išteklių, paramos atsiras. Taip ir buvo. Buvo momentas, kai buvau padariusi ir įteikusi kelias dėžutes, galvojau gal nepavyks nieko. Gavosi pusmečio pertrauka, tuo metu prasidėjo pandemija, buvo geras laikas apmąstymams, kaip ir kokia kryptimi norisi judėti toliau, nes neturėjau jokios strategijos. Pradėjau ieškoti rėmėjų, jų atsirado vienas po kito, vėliau man parašė Lietuvoje atsiradusios sutelktinio finansavimo platformos įkūrėjas ir jo dėka, tame puslapyje galėjau pradėti rinkti paramą dėžutėms, kaip tiesiog fizinis asmuo. Tą kartą per 1 metus ir 3 mėn. pavyko surinkti 1425 e. Šios paramos užteko beveik 2 metus. Tai iš ko gimė esamas pavadinimas yra mano istorijos dalis. Kiekvieną dėžutę dėliodama vis pagalvoju koks žmogus galėtų gauti, ar jam patiks. Kam atitenka Dėkingumo dėžutės nusprendžia klinikos psichologė, kuri bendrauja su pacientais, o aš tik pristatau į Kauno klinikas, Onkologijos ir Hematologijos kliniką. Yra dar kitas būdas, kai randu socialiniuose tinkluose besidalinančius savo patirtimi žmones, tada aš jiems pati siunčiu Dėkingumo dėžutę. Tokiu būdu įvyko ne viena graži pažintis, draugystė.
Kaip žmonės gali prisidėti prie tavo gražios idėjos?
Galima prisidėti finansine parama per sutelktinio finansavimo platformą
Jei atsirastų įmonė norinti prisidėti savo parduodama produkcija, reikėtų parašyti man asmeniškai el.paštu.
Dar padėtų sklaida, mano tekstų skaitymas, ne kūrybos, o realaus gyvenimo, kur aš šiuo metu dalinuosi savo kelione per ligą (Instagram: dekingumodezute_dienorastis
ar Facebook: dekingumodezute ) ir taip pat visa Dėkingumo dėžutėmis veikla, nes jos atsiranda ne tik dėžučių formatu, bet ir kitais pavidalais .
Kas tau yra svarbiausia šiandien?
Neužilgo gydymo pabaiga, sakyčiau labai sunku išlaukti paskutinės chemoterapijos. Mano gydymas ilgas, vienas kursas trunka 5 dienas, kitas 6 paras, kai esu visą laiką prijungta prie lašinės, skirtingi vaistai, kas reiškia, kad daug laiko praleidžiu ligoninėje. Dabar svarbiausia nuraminti mintis ir išlaukti.
Ko palinkėtum skaitytojams?
Dėkingumas yra labai paprasta ir plati sąvoka. Dėkingumą galime jausti kiekviename žingsnyje pradedant nuo savęs, dėkingumo žodžius galime dovanoti kitiems, tiesiog už tai, kad jie yra. Dažnai atrodo, kad gali būti dėkingas tik tada, kai kažką įspūdingo padarai, „nuverti kalnus“, bet viskas slypi paprastume. Dėkingumas nėra įgūdis, tai yra jausmas, kuris aplanko ir nepaleidžia. Visiems skaitantiems linkiu susitelkti į gyvenimo malonumus, galimybę jausti, judėti ar tiesiog stebėti krintančius lapus, matyti, koks nuostabus pasaulis, net jei ne visada dosnus.
